Pūko ir Molės Pasaka.

Pasakaitė apie Pūką ir Molę

Žiurkėnas Pūkas ir kiaulytė Molė gimė skirtingose šeimose, tačiau abi šios šeimos gyveno tame pačiame Senajame Kieme, kuris priklausė Ūkininkui vardu ŠimtsPypkių! Ir Pūkas, ir Molė turėjo daugybę brolių ir seserų, bet jau pirmą jų gimimo dieną buvo aišku, kad jų su kitais tikrai nesupainiosi. Pūkas buvo didžiausias iš savo brolių ir seserų, tiesą sakant, tikras rubuilis švelniu vardu „Pūkas“, tačiau niekada nestokojo vikrumo ir stiprumo. Molė gi buvo ramiausia ir tyliausia iš visų paršiukų, bet, kaip paaiškėjo vėliau, labai talentinga kiaulytė. Iš tiesų Molės atsiradimas šiame pasaulėlyje buvo net kiek juokingas – tik gimusi, ji netikėtai tėkštelėjo į molį ir pasigirdo didžiulis Tekšt! Dėl pastarosios priežasties Molės tėtis (kuris, beje, jau seniai buvo pristigęs paršiukams vardų) ir davė jai tokį – Molės vardą. Molės vardas jam taip pat šiek tiek priminė kumelę Molę apie kurią buvo skaitęs kažkurioje kiaules garsinusioje knygoje (tik kurioje, tiesą sąkant, nebeatminė). Kaip paaiškėjo kiek vėliau, Molė buvo švariausia ir kvapniausia kiaulytė visame Senajame Kieme, tačiau prie jos vardo visi (įskaitant ir pačią Molę) buvo jau taip įpratę, kad vėliau, kai atsiskleidė Molės gabumai ir jos didžiulis polinkis į švarą ir grožį, niekam net nekilo mintis bandyti šį vardą pakeisti…

Pūko ir Molės draugystė užsimezgė netikėtai, kai Pūkas vijosi nedorėlę pelę, kuri eilinį kartą taikėsi nukniaukti grūdų ir riešutų atsargas žiurkėnų šeimynos sukauptas žiemai (čia vertėtų pastebėti, kad Pūkas nuo gimimo buvo stipriai pasikeitęs – pastaruoju metu valgė tik sveikus grūdus, kilnojo vidutinio sunkumo ir sunkius akmenis, ir net buvo laimėjęs apygardos smulkiųjų ir vikriųjų graužikų čempionatą!) Tai štai, vydamasis pelę, kuri pranėrė tarp Molės kojų, Pūkas užkliuvo už riestos Molės uodegytės ir plojosi į Senojo Kiemo viduryje buvusią „purvo vonią“. Kieme suskambėjo garsus juokas, o Pūkas iš gėdos taip paraudo, kad raudonis buvo matyti ir per jo blizgantį kailiuką. Būta čia ko, pasakysit, tačiau čia reikėtų paminėti, kad Molė tuo metu, kai Pūkas jau buvo tapęs šiokį tokį pripažinimą pelniusiu sportininku, antrus metus iš eilės buvo išrinkta žaviausia Senojo Kiemo kiaulyte. Taigi Pūkui buvo dvigubai nepatogu – pirmiausia, kad ne tik nenutvėrė pelės nedorėlės ir dar taip kvailai dribo, tačiau labiausiai – kad jį tokį „visame gražume“ pamatė dailioji Molė. Visų nuostabai, vienintelė nesijuokusi iš Pūko dėl šio įvykio Senajame Kieme buvo Molė. Ji su užuojauta priėjo prie Pūko, padėjo nusivalyti didįjį purvą ir padrąsino žodžiais sakydama, kad net ir geriausiems bei vikriausiems visko pasitaiko.

Nuo to laiko Pūkas ir Molė tapo geriausiais draugais ir labai dažnai leido laiką kartu – sėdėdavo prie senosios kūdros, kur Pūkas Molei pasakodavo įdomias istorijas iš graužikų gyvenimo arba atlikdavo jogos pratimus, o Molei buvo labai gera jo klausytis ir stebėti kaip vikriai Pūkas susirangydavo į lotoso ar kitą pozą. Tačiau Pūkas ir Molė mėgdavo pasiklausyti ir kitų istorijų, ypač tų, kurias jiems papasakodavo rudenį išskrendantys ir pavasarį sugrįžtantys paukščiai trumpam sustojantys atsipūsti prie senosios kūdros. Ypač Pūkui ir Molei įsiminė vienos margos anties pasakojimai apie tolimą šalį Taliją, kurioje iš sniego baltumo miltų žmonės suminko tokį didelį baltą blyną, po to ant jo prideda pačių įvairiausių gardėsių ir galiausiai pašauna į pečių. Keletą sykių prie to blyno yra tekę prisiliesti ir margajai ančiai, kuri tvirtino, kad nieko skanesnio savo gyvenime jai nėra tekę ragauti. Tada Pūkui šovė mintis paprašyti margosios anties parskraidinti to skaniojo blyno receptą ir atidaryti mažiems ir dideliems restoranėlį, kad tuo blynu (kaip vėliau paaiškėjo, pica vadinamu) galėtų mėgautis visi Senojo Kiemo gyventojai. Molei labai patiko ši idėja ir jie sutarė, kad restoranėlis bus ne tik vieta pasmaguriauti, tačiau ir pasikalbėti, pasiklausyti istorijų, o gal net ir žiūrėti vaidinimus ar rengti nedidelius koncertukus mažiesiems Senojo Kiemo gyventojams.

Laikui bėgant senasis ūkininkams ŠimtsPypkių! pasimirė, o kadangi nei pačios, nei vaikų neturėjo, Senojo Kiemo gyventojams teko išsirinkti Merą, kuriuo tapo visų laikų stipriausias ir vikriausias žiurkėnas Pūkas. Molė gi tuo metu jau buvo geidžiama grožio pasaulio įžymybė, sudariusi ilgametį kontraktą su modelių agentūra, tad buvo retas svečias Senajame Kieme ir ją dažniau galėjai sutikti Londone, Milane ar Paryžiuje…

Nors ir turėjo daugybę pareigų, savo svajonės, t.y. atidaryti restoranėlį – teatriuką Pūkas ir Molė neužmiršo ir netrukus ją įgyvendimo bei taip ir pavadino „p&m Pramogų namai“. Jam vadovavo Pūkas, kuris nuolat tobulino „baltojo blyno“ receptūrą, o Molė, kada tik galėdavo, pakeliui iš Tokijo į Niujorką, būtinai užsukdavo į šią mielą vietelę pabendrauti su savo draugu Pūku, restoranėlio lankytojais ir pasiklausyti smagių istorijų ar pažiūrėti vaidinimų.

„Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu“ – Lao-Tzu
„Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą!“ – Paulo Coelho

 

Jūsų Pūkas ir Molė

Pūko ir Molės istorija - Pūkas ir Molė keliauja aplink pasaulį - Paryžius
Pūko ir Molės istorija - Pūkas ir Molė keliauja aplink pasaulį - Londonas
Pūko ir Molės istorija - Pūkas ir Molė keliauja aplink pasaulį - Indija